SKAŅĀKALNA GAMTOS PARKAS

Skaniakalno („Garsų kalno“) gamtos parke yra maždaug 3 km ilgio takas, apimantis gražiausią Salacos senvagės dalį su smiltainio atodangomis, urvais, šaltiniais ir pušynais. Vaikštant taku galima stebėti tokius neįprastus gamtos kūrinius kaip Vilkolakių pušis, Velnio akmuo, Angelų ola, Svajonių laiptai, Velnio urvas, Rūgščių kubilas, Nykštukų takas, Gvazdikų uolos, Velnio sakykla ir Garsų kalnas. 

Gvazdikų uolos yra viena iš vaizdingiausių Latvijos raudonojo smiltainio atodangų – 20 m aukščio ir 300 m ilgio, besidriekiančių dešiniajame Salacos krante. Ypač gražus vaizdas į uolas atsiveria nuo Velnio sakyklos. Kadaise ant uolų sienų augo balti, kvapnūs smiltyniniai gvazdikai, nuo kurių kilęs uolų pavadinimas. XX a. 7-ajame dešimtmetyje jie buvo išrauti su šaknimis ir laikomi išnykusiais. Štai Nykštukų takas kelia darbštumo ir išminties idėją, kurią simbolizuoja darbštieji ąžuoliniai nykštukai ir pelėda, tupinti Nykštukų ąžuole, o Vilkolakio pušis yra neįprasta savo atidengtų šaknų vingiais, kurie siejami su padavimais apie žmones, virstančiais vilkolakiais. 

Ne mažiau didinga ir Angelų ola, kuri pavadinimą gavo dėl arkinės uolos atodangos, primenančios angelo sparnus. Garsiausias parko objektas – kairiajame Salacos krante matoma maždaug 20 m aukščio Skaniakalno uola (Skaņaiskalns), nuo kurios sklinda stipriausias aidas Latvijoje, klausytojams stovint prie Salacos priešais uolą, o kalbėtojams – nustatytos vietos aikštelės viduryje arba gale.

Poilsio vieta prie Skaniakalno uolos puikiai tinka ir pasiplaukiojimams valtimi. 

Takas yra žiedinis, o jį apeiti užtrunka apie 2 val.