STRENČIŲ PSICHONEUROLOGIJOS LIGONINĖS PARKAS IR AUDIOGIDAS

Strenčių psichoneurologijos ligoninė – ypatinga kultūrinė ir istorinė vieta, kurioje yra retas architektūrinis ansamblis. Ligoninė – tai istorinių pastatų kompleksas ir parkas, atspindys regiono medicinos, architektūros ir bendruomenės raidą. Ligoninės direktoriaus namas – valstybinės reikšmės architektūros paminklas. Ši mažiau žinoma ir dažnai stigmatizuojama vieta saugo svarbią istoriją apie Vidžemės kultūros ir sveikatos priežiūros ryšį. Ji traukia lankytojus vaizdingu parku, vandens bokštu,  kuris yra vienas unikaliausių inžinerinių statinių Šiaurės Vidžemėje, ir eklektine architektūra.

Vaikščiojant po ligoninės parką galima pasiklausyti 10 audiogidų istorijų ir susipažinti su ligoninės pastatų architektūra, vietos istorija, kraštovaizdžiu, meno apraiška ir psichinės sveikatos priežiūros raida bei jos svarba šiandien.

Kadaise ši vieta buvo kruopščiai parinkta modernios ligoninės statybai (remiantis 1899 m. Livonijos landtago sprendimu). Sklypas buvo prie tuometinės Stackeln stoties (geležinkelio linija Ryga–Pskovas). Geras susisiekimas – šalia esanti stotis ir Tartu (Tērbata) kelias, švarus miškas – sudarė palankias sąlygas šiam projektui įgyvendinti. Projekto planus architektas Augustas Reinbėrgas (Augusts Reinbērgs) ir gydytojas Albertas Bėras (Alberts Bērs) pateikė 1901 m., o 1903 m. jie buvo komandiruoti į Austriją ir Vokietiją, kad susipažintų su to meto tendencijomis šioje srityje

Ligoninė buvo atidaryta 1907 m. pagal moderniausius to meto Europos reikalavimus Įstaiga buvo pavadinta „Protinę negalią turinčių asmenų gydymo ir pagalbos įstaiga“ (Irren Anstalt in Stackel).

Ligoninės komplekse esantys pastatai pavadinti pirmųjų pacientų vardais, pavyzdžiui, Anos, Augusto, Marijos, Osvaldo namai. Vėliau kompleksas buvo papildytas dviem naujais pastatais – Naujuoju namu ir Reinbergo namu. Reinbergo namo statybai lėšas skyrė architekto Augusto Reinbergo našlė.

XX a. trečiajame dešimtmetyje aplink ligoninę jau buvo susiformavusi gyvenvietė, kuri 1937 m. įgijo miesto statusą ir pavadinimą Strenčiai.